English
 
Naujienų prenumerata
Lankytojų statistika Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas



  




Pasieniečių mokykla 
Pasieniečių g. 11,
Medininkų k., LT-13192
Vilniaus r. sav.
Tel. (8 5) 219 8200,
anoniminio pasitikėjimo tel.
(8 5) 219 8250, el. paštas:
mokykla.dvkp@vsat.vrm.lt


Mokyklos patalpų video turas





Kursantai pagerbė prieš 83 metus tarnybos vietoje žuvusio pasieniečio Jurgio Kybarto atminimą

Penktadienį Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nušauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.


Grupė Pasieniečių mokyklos kursantų prisijungė prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) centrinės įstaigos ir Vilniaus rinktinės pareigūnų pagerbti pasienietį, žuvusį saugant demarkacinę liniją su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu. Prie paminklo žuvusiam pasieniečiui atvyko ir Pasieniečių klubo nariai, Elektrėnų savivaldybės  atstovai ir meras, Vievio gimnazijos moksleiviai, Neries regionnio parko darbuotojai, visuomenės  atstovai.


Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusios pasieniečio atminimą tylos minute, prisiminė tuos lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi VSAT vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Novikovas, Vietos savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Jaudinančius žodžius pasakė ir Vievio gimnazistas.


Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929  m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro  sargyboje.


Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo „pastūmėti“ į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.


Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, perstatinėjamos sienos gairės, nesankcionuotai kertama siena, gana intensyviai gabenama kontrabanda. Nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir buvo pagrobę 22 Lietuvos pasienio policininkus.


1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo.


Spalio 4 d. rytą  pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.


Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.


Apie šį įvykį daug rašė visa to meto Lietuvos spauda. Štai ką paskelbė žurnalas „Policija“ (1934 m. Nr. 1–2): „Kybartas Jurgis, pasienio policijos Trakų baro eil. sargybinis, lenkų nukautas 1931 m. spalio mėn. 4 d. ant administracijos linijos prie Bražolos upelio“.


J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.


Renginių kalendorius
<< Vasaris 2020 >>
P A T K P Š S
     
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
 

        Nori tapti pasieniečiu?     Stok mokytis pas mus!    


Nuotolinis mokymas


e. dienynas 


e.biblioteka 


 




Informacija stojantiesiems

 Oficiali svetainė


внж в литве