English
 
Naujienų prenumerata
Lankytojų statistika Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas



  


Pasieniečių mokykla 
Pasieniečių g. 11,
Medininkų k., LT-13192
Vilniaus r. sav.
Tel. (8 5) 219 8200,
anoniminio pasitikėjimo tel.
(8 5) 219 8250, el. paštas:
mokykla.dvkp@vsat.vrm.lt

Interviu su netrukus mokyklą baigsiančiais kursantais

Netrukus su Pasieniečių mokykla atsisveikins 30-oji absolventų laida. Pasienyje tarnaus net 102 būsimi pareigūnai. Mokykloje vasarį pasienio vadovai jiems įteiks profesinio mokymo diplomus. Absolventai prisieks tarnauti Lietuvos valstybei, o ir taip pat gaus pirmuosius savo gyvenime vidaus tarnybos grandinių laipsnius. Taps pilnateisiais pasieniečiais. Šie kursantai mokėsi mokykloje 1,5 metų. Labai įdomu, kaip jie jautėsi mokykloje visus šiuos metus, kaip jie čia „užaugo“, kokias įdėjas, naujoves ir žinias išsineša iš Pasieniečių mokyklos. Pavyko pakalbinti keturis būsimus mokyklos absolventus Džiugą Lekavičių, Editą Drozd, Nataliją Budajevą, Edviną Dumbliauską.




Pabandykite prisiminti, koks buvo jūsų pirmas įspūdis, kai tik įžengėte į Pasieniečių mokyklą? Kokia buvo pirma savaitė?


Džiugas Lekavičius: Įspūdis buvo tikrai geras, kadangi labai norėjau čia patekti, tai labai džiaugiausi. Pirma savaitė buvo pati įdomiausia, nauji veidai, pažintys ir iš viso kažkas naujo tavo gyvenime.“

Edita Drozd: Jaučiausi tokia maža, pasimetusi. Buvo net nejauku, nes nemokėjau žygiuoti ir šiaip buvo daug baimės ir nemalonių pojūčių. Tačiau pirma savaitė buvo labai įdomi, daug ką sužinojau, susipažinau su naujais žmonėmis. Bet prieš vyresnius jaučiausi nejaukiai, taip kupina įvairių emocijų ir prabėgo pirmoji savaitė.“

Natalija Budajeva: Pirmą savaitę mokykloje prisimenu labai gerai ir turbūt niekada nepamiršiu. Tai buvo įžanginė savaitė į naują gyvenimo etapą. Nuotaika buvo nuostabi, išsipildė svajonė nešioti uniformą!!!Dėstytojai ir kursantai draugiškai padėjo išspręsti bet kokį rūpimą klausimą.“ 

Edvinas Dumbliauskas: Atvykus į Pasieniečių mokyklą buvo didelis „Wow“. Pirmos mintys buvo, kas čia manęs laukia? Ar aš tikrai pasirinkau tinkamą profesiją? Buvo baimė, nes tai visiškai nauja vietovė, visiškai kita tvarka. Galvoje pirmomis savaitėmis buvo chaosas ir pasimetimas. Pirmoji savaitė buvo sunki, buvo sunku įsivažiuoti į visiškai naują rutiną. Bet su dėstytojų ir kuratorių pamokymais, raginimais visa tai įveikėme. Pamažu man čia pradėjo patikti.“


Su kokiais lūkesčiais, o gal baimėmis pradėjote mokslus? Ko tikėjotės iš jų? Ar šie lūkesčiai pasitvirtino?


Džiugas Lekavičius: „Galbūt bijojau, kad nesiseks mokytis, bus per sunku, tačiau su laiku pamačiau, jog ši profesija – kaip tik man. Tikėjausi mokykloje įgauti daug žinių, jas ir gavau. Lūkesčiai pasitvirtino, o baimės –ne.“

Edita Drozd: Sužinojusi apie reitingus, galimas vietas ir geresnes galimybes nuo pat pirmų dienų svajojau būti pirmoje vietoje pagal reitingą. Na ir baimės buvo, ir dar dabar ji yra. Ta negailestinga nežinia labai vargina.“

Natalija Budajeva: Prasidėjus mokslo metams užsibrėžiau tikslą būti tarp dešimt geriausių kursantų. Motyvacija buvo labai didelė. Galimybių pasireikšti, save realizuoti buvo irgi daug kur...konkursai, pristatymai, renginiai...į kiekvieną iš jų įdėjau dalelę savęs. Rudenį, kai paskelbti buvo reitingų rezultatai, mano lūkesčiai pasitvirtino. Džiaugiuosi!

Edvinas Dumbliauskas: Didžiausia mano baimė buvo, ar aš sugebėsiu pabaigti šią mokyklą, ar tikrai tinkamai pasirinkau profesiją. Prabėgus pirmam mėnesiui, atlikus įvadinę stažuotę, supratau, kad ši profesija būtent ta, kurios ir norėjau, dingo visos baimės ir išaugo didelis noras pabaigti šią mokyklą bei tapti valstybės tarnautoju, tikru pasieniečiu.“


Kas keitėsi per mokslo metus?


Džiugas Lekavičius: „Su kiekviena diena čia mokytis darėsi vis įdomiau ir įdomiau, kadangi atsirado naujų, dar įdomesnių dalykų.“

Edita Drozd: Iš tikrųjų keitėsi daug kas - aš, požiūris į aplinką, gyvenimo būdas, na ir mokykloje - dėstytojai, kuratoriai. Nors gal sunku tai pastebėti, tačiau ši mokykla keičia žmogų ir gan stipriai. Džiaugiuosi, kad bent į gerąją pusę.“

Natalija Budajeva: Mokslo metų bėgyje keitėsi požiūris į pareigūnus, pradėjau domėtis naujienomis apie mokyklą, pasienį. Pradėjau galvoti apie aukštesnius mokslus, siekti karjeros.“   

Edvinas Dumbliauskas: Per šiuos metus keitėsi mano pačio suvokimas apie pasieniečio profesiją, pradėjau ja daugiau domėtis, skaityti ir sekti visas naujienas, susijusias su šiuo darbu, pasikeitė visiškai mano gyvenimo būdas, ritmas, kuris man patiko ir dabar taip gyvenu net ir per savo atostogas. Pasikeičiau ir pats, tapau daug labiau atsakingesnis. Buvau būrininkas ir privalėjau atsakyti už būrio kolegas, turėjau ir išmokau priimti tinkamus, o gal net ir ne visiems priimtinus sprendimus. Anksčiau to nebuvau daręs ir nežinau ar to būčiau kur nors išmokęs.“


Kaip mokslų eigoje keitėsi jūsų santykiai su mokytojais, kitais kursantais?


Džiugas Lekavičius: „Santykiai vis gerėjo, draugų ratas vis plėtėsi, kadangi esu būrininkas ir man teko būti dviejų būrių vyriausiuoju kursantu, todėl susiradau dar daugiau draugų. Mokytojai tikrai geri ir išmano tai, ką jie dėsto.“

Edita Drozd: Pasikeitė kardinaliai. Iš pradžių buvo sunku ir keista, juk dėstytojai – pareigūnai. Bet su kiekvienu buvo galima rasti bendrą kalbą, kas laikui bėgant ženkliai mažino įtampą. Na, o su kursiokais - buvo visko, bet savo būrį, KETVIRTĄ, labai gerbiu ir džiaugiuosi turėdama galimybę mokytis su šiais įdomiais, gerais žmonėmis. Ketvirtas būrys tapo maža šeima.“

Natalija Budajeva: Santykiai su dėstytojais nesikeitė. Nuo pirmos dienos džiaugiuosi, kad mokykloje dirba kvalifikuoti, pareigingi ir ištvermingi dėstytojai, kurie pasiekė savo tikslą – išmokė mus būsimus pasieniečius.“ 

Edvinas Dumbliauskas: Mokslų eigoje su dėstytojais labai gerai susidraugavome. Pradžioje buvo labai nedrąsu kreiptis dėl konsultacijų, bet dabar einu konsultuotis su mokytojais lyg eičiau pas savo gerą kolegą pasikalbėti. Man asmeniškai, dėstytojai tapo kaip draugai, kurie padeda iškilus neaiškumams.“  


Papasakokite, ką naujo atradote ar sužinojote besimokydami Pasieniečių mokykloje?


Džiugas Lekavičius: „Įdomiausia ir smalsiausia buvo ginklai, jų ardymas, šaudymas iš jų ir t.t. Tikrai įdomu, o ir nauja. Tai ir paliko man didžiausią įspūdį.“

Edita Drozd: Atradau savyje daug valios ir ryžto siekiant geriausių rezultatų. Sužinojau, kad bendravimas su žmonėmis/publika – visai nebaisu, o net labai smagu ir įdomu. Atradau ir organizacinių sugebėjimų, kas maloniai nustebino. Na ir atradau gebėjimą orientuotis įvairiose gyvenimo aplinkose.“

Natalija Budajeva: Besimokant mokykloje buvo labai daug išvykų, pradedant nuo Muitinės muziejaus baigiant LR Seimu. Kiekvienos išvykos metu teko bendrauti su įvairiais asmenimis, savo srities žinovais, kurie mane „užkrėtė“ būti Lietuvos patriote.“

Edvinas Dumbliauskas: Besimokydamas čia – dar labiau supratau, kad myliu savo šalį, kad tikrai tapsiu tėvynės saugotoju ir vykdysiu itin svarbią funkciją t.y. saugosiu valstybės sieną. Tikrai išmokau šūkio žodžius - kilnumo, ištvermės ir drąsos.“


Kokios temos/paskaitos jus labiausiai sudomino? Kodėl?


Džiugas Lekavičius: „Labiausiai sudomino, galbūt, sienos kontrolės taktika, nes šioje pamokoje daug praktinių užsiėmimų, ir taip lengviausiai man buvo įsisavinti žinias.“

Edita Drozd: Kiekviena paskaita turi savo „cinkelį“, kiekviena jų yra savaip įdomi. Negalėčiau įvardinti labiausiai sudominusios, nes viskas buvo nauja ir visiškai neatrasta. Kiekviena paskaita mane sužavėjo savaip.“

Natalija Budajeva: Kiekvienas dėstomas mokykloje dalykas begalo įdomus. Labiausiai sudomino Viktorijos Ugianskytės paskaita „Pasienio kontrolės organizavimas ir vykdymas“. Su kiekviena jos pamoka jaučiau kaip aš „augu“.

Edvinas Dumbliauskas: Labiausiai mane sudomino sienos kontrolės taktikos, pasienio kontrolės organizavimo ir vykdymo paskaitos. Minėtose paskaitose teorinės ir praktinės temos buvo dėstomos profesionaliai bei rėmėsi į pačių dėstytojų darbo patirtį t.y. tikri pavyzdžiai, asmeninės patirtys ir sugebėjimas veikti įvairiose situacijose, t.t.“


Ar yra mokytojų, kuriais žavitės? Kokios jų savybės jums patinka?


Džiugas Lekavičius: Žaviuosi rusų kalbos dėstytoja Jurgita Bil. Atėjus į mokyklą mano rusų kalbos žinios buvo minimalios ir Ji man padėjo tobulėti. Ši dėstytoja sugeba pateikti žinias taip, kad suprastume ko mokomės.“

Edita Drozd: Viktorija Ugianskytė!!! Jauna, kvalifikuota, galinti daug ir įdomiai papasakoti, energinga dėstytoja. Jos pozityvumas užkrečia ir motyvuoja tobulėti bei siekti rezultatų. AČIŪ JAI UŽ JOS PASKAITAS!“

Natalija Budajeva: Žaviuosi profesininkais. Profesinių dalykų skyriuje kiekvienas dėstytojas kupinas išskirtinio žavesio, manau, kiekviena jų savybė padeda „užauginti“ mumyse tikrą pasienietį.“

Edvinas Dumbliauskas: Manau, labiausiai žaviuosi mokytoju Donatu Jančiausku. Jis drąsus ir viską sako be užuominų ir interpretacijų, tai ką mąsto. Jo paskaitose niekada nebūna liūdna, nes viską grindžia tuo, kas vyksta pasaulyje, o ypač, Lietuvoje, dabar. Jis moka ir pajuokauti ir rimtai viską pasakyti. Šis dėstytojas man paliko geriausią įspūdį.“


Visiems 30 laidos kursantams artimiausiu metu linkime geriausios kloties ir sėkmės laikant baigiamuosius egzaminus. Džiugui, Editai, Natalijai ir Edvinui dėkojame už įdomius pasakojimus ir džiaugiamės, kad jie atėję į Pasieniečių mokyklą atrado save!

Renginių kalendorius
<< Birželis 2018 >>
P A T K P Š S
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 

Nuotolinis mokymas


e. dienynas 


e.biblioteka 


 




Informacija stojantiesiems

 Oficiali svetainė


внж в литве